Pirma rūšis – žmonės lapai. Šie žmonės į mūsų gyvenimą ateina sezonui. Jie pasiima iš mūsų ko jiems reikia, pabūna šalia, bet kai tik pasidarys šalta arba papūs vėjas – jų nebeliks.
Antra rūšis – žmonės šakos. Jie tvaresni, tvirtesni už lapus, bet prieš kažkiek į juos pasiremiant, reikia atidžiai patikrinti, kad jie nelūžtų. Šie žmonės su mumis gali pasilikti ilgiau, mes jiems netgi kažkiek rūpėsim, bet galiausiai ir jie sulūš, vos gyvenimui labiau paspaudus.
Na ir trečia rūšis – žmonės šaknys. Šie žmonės – patys svarbiausi mūsų gyvenime. Jie nedaro nieko dėl vaizdo, dėl fasado, ar kažkokios naudos sau. Jie realiai yra mūsų gyvenime tam, kad mes vieni nepražūtume. Tie žmonės bus šalia, kas benutiktų. Jie laikysis iš paskutiniųjų, kad išsaugotų, išlaikytų mus, mūsų gyvybę, mūsų meilę, mūsų šypseną.
Kas benutiktų – niekada nedrįskime perdėm pergyventi ir graužti save dėl lapų, ar per daug sielotis dėl šakelių. Jie buvo šalia tol, kol jiems tai tiko ir patiko. Nes per tą graužatį, per tą pačių susikurtą sielvartą, kartais galime nepastebėti tų, kurie mums išties yra patys svarbiausi.
By Marius Balkevičius
