Albertas Skurvydas
- Optimalus fizinis aktyvumas – sveikatos pamatas.
Biologinis veikimo mechanizmas:
Vidutinio ir didelio intensyvumo fizinis aktyvumas (70–85 % širdies ritmo rezervo) aktyvina PGC-1α ir AMPK signalinius kelius, skatinančius mitochondrijų biogenezę, gliukozės ir riebalų metabolizmą, taip pat mažina uždegiminius žymenis (pvz., IL-6, TNF-α). Be to, padidėja BDNF (smegenų neurotrofinio faktoriaus) sekrecija, stiprinanti sinapsinį plastiškumą, neurogenezę ir pažintines funkcijas. Šie procesai gerina moksleivių mokymosi pasiekimus ir psichinę sveikatą.
- Kompleksiškumo principas (integruotas ugdymas).
Kodėl svarbu:
Skirtingos fizinės gebos (jėga, ištvermė, greitis, koordinacija) aktyvuoja skirtingus fiziologinius komponentus (raumenų skaidulų tipus, nervų-raumens sinapses, propriocepciją, vestibulinę sistemą), todėl būtinas jų suderintas lavinimas, kad būtų frmuojama visapusiškai sveika ir funkcinė kūno struktūra.
- Judėjimo džiaugsmo principas (emocinis atlygis).
Neuromokslinis pagrindas:
Judėjimas, ypač žaidybinėje aplinkoje, stimuliuoja dopamino išsiskyrimą mezolimbinėje sistemoje (ypač branduolyje accumbens), o tai formuoja pozityvų judėjimo-atlygio ryšį, stiprinantį motyvaciją ir fizinio aktyvumo įprotį.
- Kognityvinė ir motorinė dermė (vykdomųjų funkcijų lavinimas).
Veikimo principas:
Fizinis aktyvumas, ypač reikalaujantis greito reagavimo ar strateginio mąstymo (pvz., sportiniai žaidimai), aktyvina prefrontalinę žievę, atsakingą už darbo atmintį, dėmesį, savikontrolę ir planavimą. Judesio ir proto sąveika lavina vaikų vykdomąsias funkcijas, kurios būtinos ne tik mokymuisi, bet ir socialinei adaptacijai.
- Motorinių įgūdžių lavinimas (kritinis langas).
Raidos ypatumai:
Iki lytinio brendimo vaikai pasižymi dideliu neuroplastiškumu – nervų sistemos gebėjimu kurti naujus sinapsinius ryšius. Todėl šiame amžiuje įgyti bazinių ir specializuotų judesių įgūdžiai tampa ilgalaikiai, gerai įtvirtinti ir sunkiai pamirštami.
- Mokymo variabilumo principas (sensorinis ir motorinis plastiškumas).
Mokymosi neurobiologija:
Kintančiomis sąlygomis atliekami pratimai aktyvina motorinius žievės ir smegenėlių tinklus, skatina sensorinę integraciją, judesių generalizaciją bei ilgalaikį įsiminimą. Tokia praktika yra efektyvesnė nei mechaninis vienodo judesio kartojimas.
- Judėjimo raštingumo (motorinės inteligencijos) principas.
Kultūrinė ir edukacinė svarba:
Supratimas apie fizinio aktyvumo reikšmę (pvz., širdies sveikatai, ilgaamžiškumui, gerai nuotaikai) aktyvina vidinę motyvaciją. Toks supratimas – tai ne tik žinojimas, bet ir elgsenos keitimo pagrindas, kuris stiprina sveikos gyvensenos vertybinį pamatą.
- Individualizavimo principas.
Epigenetika ir fenotipinis kintamumas:
Skirtingi moksleiviai pasižymi individualiais genetiniais bruožais – raumenų skaidulų tipu (I arba II tipo), metaboliniu profiliu, augimo tempu, todėl treniruočių krūviai turi būti personalizuoti, kad būtų užtikrintas ne tik efektyvumas, bet ir saugumas bei ilgalaikis įsitraukimas.
- Praktinės patirties svarba (išbandymo principas).
Elgesio formavimas:
Reguliari praktika aktyvina procedūrinę atmintį (striatumas) ir formuoja automatinį elgesio modelį. Bandymo principas padeda per patyrimą pajusti judėjimo vertę ir ilgainiui virsta elgseniniu įpročiu, skatinančiu viso gyvenimo fizinį aktyvumą
