Mantas Aliukonis
Priešistorė
Lietuvos futbolo federacija (LFF, – red. aut.) bando ištaisyti savo pačių praėjusį tarpsezonį palaimintą sandorį ieškodami kartu su dabartiniu „Riterių“ savininku naujųjų investuotojų bei išsaugoti A lygoje dešimties komandų skaičių.
Prieš naująjį A lygos sezoną Singapūro investuotojams investavus į klubą, o LFF palaiminus sandorį nutiko tai, kas iš pirmo žvilgsnio neturėjo nutikti – klubo žaidėjai pradėjo negauti laiku mokamos algos, o bendravimas tarp abiejų pusių: ilgamečio „Riterių“ savininko ir naujųjų verslo partnerių iš Azijos tapo sudėtingas.
Priminsime, kad naujaisiais Vilniaus „Riterių“ klubo investuotojais- dalininkais šią kalendorinę žiemą tapo Singapūro sporto rinkodaros ir žaidėjų atstovavimo bendrovė „Red Card Global“.
„Red Card Global“ atstovai teigia, kad buvo sutarę, jog „Riteriai“ nesilaikė susitarimo, kad jų pervestos lėšos bus naudojamos tik klubo reikmėms, tačiau dalis jų atsidūrė J. Nevoinos valdomos įmonės sąskaitoje, kaip mokestis už įsigytas klubo akcijas.
Autoriaus duomenimis pagal pirkimo – pardavimo sutartį „Red Card Global“ turėjo atitekti 7 akcijų paketo dalys, tačiau abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl sutartų įsipareigojimų nevykdymo, kol galiausiai Singapūro bendrovė nutarė trauktis iš šio projekto.
Pagal pirminį susitarimą 4/7 akcijų paketo dalys atiteko azijiečiams, o 3/7 dalys liko ilgamečiam savininkui, kaip saugiklis iki pilno atsiskaitymo.
Tad kol kas neaišku, ar klubas sugebės rasti naujus investuotojus, nors ilgametis savininkas teigia, kad „Riteriais“ aktyviai domimasi, tačiau konkrečius derybų rezultatus savininkas žadėjo atskleisti gegužės mėnesio gale.
Jūsų dėmesiui trumpas pokalbis su Vilniaus „Riterių“ savininku Janu Nevoina
– Ar šiuo metu Vilniaus „Riteriai“ turi finansinių įsiskolinimų?
– „Riteriai“ už 2024 metų periodą niekam nėra skolingi, tačiau yra einamųjų metų skola už praėjusi mėnesį.
– Už kiek šiuo metu parduodamas klubas?
– Praėjęs klubo pardavimas (singapūriečiams, – red. aut.) buvo už 450.000 tūkstančių eurų – visos septynios klubo dalys. Šiuo metu yra septyni interesantai, kurie svarsto apie „Riterių“ įsigijimą.
– Kokie reikalavimai keliami verslininkams perimt klubą?
– Sandoris turi atitikti tarptautinius reikalavimus, nes bus pasirašomos oficialios sutartys. Jie turi pristatyti trumpą savo strategiją, kaip mato klubą ateityje. Nuo 2014 metų LFF priimtų pataisų pagal reglamentą klube turi būti bent po trys dalininkai. Taip pat svarbu pažymėti kiek naujieji savininkai gali prisidėti prie šių metų biudžeto ir kiek jie gali skirti pinigų finansavimui.
– Kokio būtų jūsų žinutė potencialiems investuotojams?
– Mes iš savo pusės esame pasiruošę padengti susidariusias skolas, jei jos atsirastų bei dirbti kartu. Taip pat svarbu pažymėti, kad jeigu ateis UEFA pinigai už mūsų buvusio žaidėjo pardavimą bei persikėlimą kitur mes taip pat į tai reaguosime pagal šalių susitarimą. Ne paskutinį vaidmenį šioje istorijoje vaidina ir UEFA solidarumo lėšos, kurių didžiausia dalis, galimai, atkeliaus metų gale.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius spaudai anksčiau buvo teigęs, kad situacija dėl Vilniaus „Riterių“ yra sudėtinga, nes dabartiniai klubo valdytojai nėra suinteresuoti tęsti veiklos. Merdinti klubą iš finansinės krizės liūno ištraukti mėgina ir kartu dešimties komandų A lygoje skaičių mėgina išsaugoti LFF, kuri pervedė balandžio mėn. pradžioje į klubo sąskaita 50 tūkst. eurų finansinę injekciją. Didžioji pinigų dalis buvo įsipareigojimai žaidėjams – jų algoms bei nuomos mokesčiams už vasario mėnesį.
Mėnesis praėjo, bet kol kas rezultatų jokių – vyrauja tyla. Savo ruožtu žaidėjai laukia antrosios finansinės injekcijos, kuri teoriškai galėtų būti panašaus dydžio, kaip ir pirmoji.
Autoriaus žiniomis praėjusią savaitę žaidėjai ir personalas gavo pusės dydžio sutartos algos pervedimus už kovo mėnesį, o likusią dalį turėtų gauti ateityje.
Skandalai futbole bei Vilniaus miesto merijos dėmesys
Metai be skandalo LFF – turbūt reiškinys utopinis, tačiau plano B neturėjimas privedė prie susidariusios situacijos, kuri sunkiai išsprendžiama. Kam reikalingas klubas be turto, be stadiono ir be didelės sirgalių bazės, bet su susidariusia skola? Klubas, net išvykų į rungtynes autobusą nuomojasi.
Prie bendro paveikslo prisideda ir vietinės valdžios požiūris į komandą, kuriai nėra skiriamas nors minimalus miesto finansavimas.
Vienas sostinės klubas aukščiausioje futbolo lygoje miesto valdžios – labai mylimas, o kitas – nereikalingas. Panašiai yra ir kitose sporto šakose visoje Lietuvoje – vieni klubai, labiau priklausantys nuo savivaldybės ir politikos, gauna paramą, o kiti priversti ieškoti rėmėjų bei gyventi pagal kuklų savo biudžetą. Akivaizdu, kad dėl to dažnu atveju vėluoja žaidėjams ir treneriams prisiimti įsipareigojimai, o klubai dėl mažesnių algų taip pat pralaimi žaidėjų įsigijimo konkurencinę kovą labiau miesto remiamiems klubams.
Taip sudaromi dvigubi standartai, o ilgamečiams komandų savininkams susidūrus su finansiniais sunkumais dažnu atveju gresia klubo išnykimas iš Lietuvos sporto, nebūtinai futbolo, žemėlapio.
Taip praeityje buvo ne su vienu sporto klubu Vilniuje bei Lietuvoje. Kokiu principu egzistuoja tokio tipo sporto vadyba, kai vieni žmonės skolindami klubui pinigus ir mėgindami vėliau juos atgauti su procentais tampa klubo dalininkais ir bendrasavininkais – klausimas atviras. Bet kokiu atveju šis susidaręs naujadaras vis labiau vystosi Lietuvoje, o rimtų investuotojų, kurie būtų turtingi žmonės mūsų klubai nesuranda, o galbūt ir nenori surasti, nes tada reikia dirbti ir stengtis jiems įrodinėjant savo kuriamo produkto naudą ir vertę.
Futbolas Lietuvoje daugelį metų turėjo ir vis dar turi neigiamą šleifą dėl nusikalstamo pasaulio įtakos jame, sutartų lažybų bei didžiojo savo konkurento – krepšinio populiarumo Lietuvoje. Futbolui Lietuvoje tenka tenkintis tuo kas lieka – trupiniais nuo stalo, nepaisant to, kad UEFA ir FIFA skiria dešimtis milijonų LFF ( Lietuvos futbolo federacijai, – red. aut.) bei jos vykdomai veiklai, projektams, o vaikų lankančių futbolą Lietuvoje skaičiai jau seniai perkopė krepšinį – jų Lietuvos miestuose lanko virš 20.000.
Tačiau kam dirbti ir stengtis, jei politiškai nuo miesto priklausantys klubai ir taip gauna kasmetines milijonines išmokas? Gauna, bet ne visi. Kai dauguma profesionalių sporto klubų Lietuvoje yra susiję su miesto politikais ir jų vykdoma veikla – stengtis savaime yra blogo tono ženklas. Geriau gavus iš tarpininkų – agentų žaidėjų sąrašus panaudoti pinigus perkant įvairiausius užsieniečius, kurie atvyksta į Lietuvą geresnei statistikai susikurti, o jų tikslas kuo greičiau išvažiuoti iš šio krašto į pajėgesnę ir pelningesnę lygą su minimaliomis išimtimis.
Aukštos vietos negarantuoja miesto paramos
Savo ruožtu Vilniaus „Riteriai“ yra tapę, net du kartus Lietuvos vicečempionais, tris metus iš eilės tenkinosi trečiąja vieta A lygoje bei vieną kartą pateko į šalies taurės finalą. Visa tai vyko periodu nuo 2015 iki 2019 m.
Tačiau tai ne pirmas visuomenės dėmesį prikaustęs atvejis susijęs su futbolu, praėję metai irgi būdavo paženklinti įvairiais skandalais, susijusiais su futbolu.
Praėjusią vasarą LFF ramybę sudrumstė Kauno Dariaus ir Girėno stadiono vejos skandalas, o metai prieš tai susikaupusius tamsius debesis virš „MML-City“ turėjo vaikyti LFF Vykdomasis komitetas su E. Stankevičiumi priešakyje.
- Stankevičius šių metų balandžio mėn. pradžioje buvo užsiminęs apie teorinę galimybę į „Riterių“ vietą deleguoti Lietuvos jaunimo rinktinės pagrindu sudarytą komandą, jei tokia rezervinė rinktinė būtų buvusi. Deja tokios realios tai dienai opcijos nebuvo, todėl buvo pasirinktas kitas planas – ieškoti užsienio investuotojų bei susidariusias skolas gesinti laikina finansine injekcija.
Jūsų dėmesiui pokalbis su Lietuvos futbolo federacijos prezidentu Edgaru Stankevičiumi
– Praėjo mėnesis laiko nuo paskutinio pinigų pervedimo Vilniaus „Riteriams“. Ar LFF planuoja dar sykį pervesti sostinės klubui panašią sumą pinigų?
– Ne, nėra teisinio pagrindo šiam pakartotiniam veiksmui. Mes, kaip federacija karščiausiu metu klubui padėjome kiek galėjome, o šiuo metu klubas vykdo veiklą savarankiškai. Praėjusią savaitę LFF atliko vieną mokėjimą į klubo sąskaitą – tai buvo pinigai už UEFA solidarumo programą, visa kita – tai klubo reikalas.
– Kalbant apie UEFA solidarumo pinigus. Kokia situacija su jais? Ar šiais metais A lygoje dalyvaujantys klubai gali tikėtis metų gale papildyti savo sąskaitas po 250.000 eurų?
– Ne, jūs čia pasižiūrėjote už visus laikotarpius vienam klubui. Lėšos iš UEFA yra pervedamos ciklais: kiekvienais metais yra mokami pinigai ir ta UEFA solidarumo injekcija klubams buvo mokėta vasario mėnesį ir kovo pabaigoje. „Riteriams“ jau yra pervestos tos lėšos už praėjusių metų sezoną, kai jie žaidė 1 lygoje – jie gavo apytiksliai apie 27 tūkstančius eurų.
– Gal galite plačiau apie tą „Riteriams“ skirtą injekciją papasakoti?
– Tai buvo apie 13.000 eurų įmoka „Riteriams“ už jaunimo integraciją Pirmojoje lygoje.
– Gal galite atversti kortas kokia situacija yra šiai dienai su „Riterių“ galimais pirkėjais?
– Nenorėčiau to komentuoti. Yra pasirašyti konfidencialūs dokumentai bei pradėti nagrinėti potencialūs investuotojai. Man ta informacija yra žinoma. Kai bus pasiektas susitarimas pats klubas apie tai ir turėtų pranešti.
– Anksčiau interviu esatę minėjęs, kad teoriniame lygmenyje svarstytumėte ir jaunimo rinktinės pagrindu sudarytos rinktinės pritraukimą į A lygą, jei tam būtų buvę pagrindo ir opcijų. Ar vis dar tai išlieka planu B ar C ?
– Tokios mintys ir idėjos tikrai buvo, bet tik, kaip planas C ar D jei nepavyktų išgelbėti šio klubo. Kol kas apie šį planą nemąstome ir tikimės, kad viskas bus gerai, o klubą pavyks perduoti naujiems savininkams, kurie tęstų klubo dalyvavimą A lygoje. Jeigu matysime, kad niekas klubo nebeperka, o situacija artėja prie beviltiškos jų pabaigos – tada vėl atnaujinsime kalbas apie šios komandos pakaitalą A lygoje kitomis opcijomis norint išlaikyti dešimt klubų aukščiausioje lygoje.
– 1995-1996 m. atvejis, kai sezono metu vietoj pasitraukusio „ROMAR“ prisijungė jaunimo rinktinės pagrindu sudaryta Vilniaus „Alsa“ galbūt tai pakeltų vietinio jaunimo lygį įmetant juos, liaudiškai sakant, į ugnį?
– Mes manome, kad vis dėl to liks „Riteriai“ šių metų A lygoje ir nereiks išstatinėti jaunimo. Bet vėlgi jei taip susiklostys, kad neišeis to klubo niekam perleisti – parduoti, reiks žiūrėti kada tas jų galimas pasitraukimas gali nutikti..
Pagal varžybų nuostatas jeigu yra sužaidžiami du ratai, aštuoniolika rungtynių, – rezultatai lieka galioti – jie nėra anuliuojami.
Jeigu atsitiktų, kad „Riteriai“ pasitrauktų prieš antrojo rato pabaigą – rezultatai būtų anuliuojami. Tada pradėtume mąstyti apie planą B.. Ar tai jaunimo rinktinės pagrindu suburiamą komandą, ar tai kažkokios kitos komandos atsiradimas A lygoje, kuri baigtų savo sezoną. Sportiniu ar nesportiniu principu tai būtų bei rezultatai būtų skaičiuojami ar neskaičiuojami – šiai dienai dėl to taip giliai ir nevertiname šių scenarijų..
Klaustukas dėl „Riterių“ vartininko
Verta pažymėti, kad dukart Lietuvos vicečempionų komandą prieš mėnesį paliko surinamietis saugas Roscello Vlijteras, o kitas sostinės ekipos žaidėjas – 25 metų vartininkas Garisson Inoccent ( per 10 rungtynių praleista 18 įvarčių, vidutiniškai po 1.8 įvarčio per rungtynes, – red.) autoriaus žiniomis, galimai, išvyko namo praėjusios savaitės pradžioje.
Paklausus keleto sostinės klubo žaidėjų apie 11 rungtynes (įskaitant taurėje, – red.) šiais metais Lietuvoje sužaidusio vartininko G. Innocento likimą ir galima išvykimą – jie esamos situacijos nekomentavo, bet ir nepaneigė išvykimo fakto. Savo ruožtu „PFA“ (Profesionalių futbolininkų asociacija, – red. aut.) savo atsiųstame atsakyme teigė, kad minėtas anksčiau G. Inoccent nesikreipė į „PFA“ dėl teisinės pagalbos.
Sostinės klubas savo pranešime spaudai užsiminė apie mistinę buvusio vartininko ligą bei pristatė naująjį savo pagrindinį vartų sargą septyniolikmetį Artiomą Šankiną visais būdais jį išreklamuodamas. Priminsime, kad praeityje vos po keleto rungtynių A lygoje „Riterių“ gretose į Lisabonos „Benfica“ persikėlė buvęs sostinės klubo vartininkas Arnas Voitinovičius, kuris užima trečiąją vietą tarp pagrindinės komandos vartininkų ir daugiausiai laiko praleidžia jaunimo pirmenybių (Benfica U19, – red.) varžybose.
ROMAR pakeitė „Alsa“
Prisiminus praeityje Lietuvos futbole įvykusius precedentus galima būti prisiminti 1995-1996 m. Lietuvos futbolo lygos sezoną bei po pirmų 4 turų pasitraukusio 1994 m. šalies čempiono Mažeikių ROMAR atvejį.
1995 m. vasarą prasidėjus naujam sezonui žaidėjai jau nebegaudavo algų. O į JAV išvykus klubo savininkui Rimui Marcinkevičiui „ROMAR“ ištiko finansinė krizė. Galiausiai, tų metų rugpjūtį komanda iširo, o į laisvą vietą buvo priimta Lietuvos jaunimo rinktinės pagrindu sudaryta Vilniaus „Alsa“.
UEFA pinigai
Verta paminėti, kad LFF, skirdama pinigus Vilniaus „Riteriams“, per daug nerizikuoja, nes metų gale A lygoje dalyvaujantys klubai gaus solidžias UEFA išmokas. UEFA solidarumo lėšų skaičius šiemet Lietuvos klubams dar kartą ženkliai išaugo ir jau siekia beveik tris milijonus eurų.
Už 2024 m. sezoną, praėjusių metų pabaigoje, Lietuvos A ir 1 lygos klubai gavo 2.9 mln. lėšų, o už 2023 metus suma buvo mažesnė ir siekė 1.6 mln. eurų. Dėl 2025 m. sezono išmokų šiai dienai preliminariai sudėtinga pasakyti, nes viskas priklausys nuo Lietuvos klubų pasirodymo tarptautiniuose turnyruose šią vasarą.
Vertinant detaliau, praėjusį sezoną, A lygos klubai apytiksliai gavo po 250.000 e, o už 2025 metus lėšų iš UEFA planuojama gauti dar daugiau. Prie klubo patekimo į Euro taurių grupes – tie skaičiai tik didės. Šiais metais iš UEFA solidarumo lėšų buvo skiriama atskiriems klubams mažiausiai 250.000 už A lygą ir 45.000 už Pirmąją lygą, grubiai tariant.
