Albertas Skurvydas
Laimė ir džiaugsmas – gyvenimo ilgintojai!
Vis daugiau mokslinių tyrimų rodo, kad psichologinė gerovė – laimės ir džiaugsmo pojūtis – yra svarbus ne tik emocinei, bet ir fizinei sveikatai. Gera savijauta susijusi su lėtesniu biologiniu senėjimu, mažesne lėtinių ligų rizika bei ilgesne gyvenimo trukme.
- Hormonų reguliacija: laimės chemija organizme.
Pozityvios emocijos skatina vadinamųjų „laimės hormonų“ – serotonino, dopamino, oksitocino ir endorfinų – išsiskyrimą. Jie padeda mažinti streso hormono kortizolio kiekį, kuris ilgainiui pažeidžia organizmo ląsteles. Mažesnis kortizolio lygis gerina miego kokybę ir skatina ląstelių regeneraciją – tai svarbu lėtėjant senėjimo procesams.
- Uždegimo mažinimas: tylesnė ugnis kūne.
Laimingi žmonės patiria mažiau lėtinio uždegimo. Teigiama emocinė būsena mažina uždegiminių citokinų kiekį organizme, o tai tiesiogiai siejama su mažesne širdies, kraujagyslių, metabolinių ir neurodegeneracinių ligų rizika. Tokiu būdu pozityvios emocijos saugo organizmą nuo tų ligų, kurios dažnai susijusios su senėjimu.
- Imuninės sistemos stiprinimas: apsauga iš vidaus.
Gera nuotaika stiprina imuninį atsaką – didina antikūnų gamybą, aktyvina imunines ląsteles. Dėl to organizmas geriau apsisaugo nuo infekcijų ir mažina tikimybę, kad ligos taps lėtinės. Tai labai svarbu siekiant išsaugoti sveikatą senstant.
- Oksidacinio streso mažinimas: apsauga ląstelėms.
Laimingumas siejamas su didesniu antioksidacinių fermentų aktyvumu, kuris padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus. Mažesnis oksidacinis stresas reiškia, kad organizmo ląstelės patiria mažiau pažeidimų – tai svarbi sąlyga ilgam ląstelių gyvavimui ir bendram sveikatos palaikymui.
- Telomerų apsauga.
Telomerai – tai chromosomų galiniai segmentai, kurie trumpėja su kiekvienu ląstelės dalijimusi. Laimingi žmonės dažnai pasižymi ilgesniais telomerais, o tai reiškia lėtesnį ląstelių senėjimą ir geresnį jų atsinaujinimą. Telomerų apsauga laikoma vienu pažangiausių biologinių ilgaamžiškumo žymenų.
- Epigenetiniai pokyčiai: laimė keičia genų veiklą.
Pozityvūs emociniai išgyvenimai gali lemti epigenetinius pokyčius – genų aktyvumo pokyčius be DNR sekos keitimo. Tyrimai rodo, kad laimė skatina uždegimą slopinančių genų raišką ir slopina uždegimą skatinančių genų veiklą. Tai reiškia sveikesnį, atsparesnį kūno funkcionavimą.
- Sveikesni įpročiai: emocinė gerovė skatina sveiką gyvenseną
Laimingi žmonės dažniau renkasi sveiką gyvenimo būdą: daugiau juda, sveikiau maitinasi, vengia žalingų įpročių. Toks gyvenimo būdas padeda palaikyti optimalią kūno masę, normalią medžiagų apykaitą ir emocinę pusiausvyrą – visa tai tiesiogiai susiję su ilgaamžiškumu.
