Indrė Lipskytė
Komforto zona – tai vieta, kur viskas pažįstama, kur jaučiamės saugiai, kur žinome, ko tikėtis. Tai gali būti darbas, kuris nebeteikia džiaugsmo, bet užtikrina pajamas. Santykiai, kurie niekur neveda, bet yra įprasti. Gyvenimo rutina, kuri nenuvilia, bet ir neįkvepia.
Tai tarsi šiltas kambarys su mažais langais – jauku, bet ankšta.
Tačiau augimas nevyksta ten, kur viskas žinoma.
Jis vyksta tada, kai išeiname į lauką – kur vėjas neša permainas, kur nežinomybė išbando, bet kartu ir žadina mūsų gyvybingumą.
Tik už komforto zonos slypi nauji potyriai, gilesnis savęs pažinimas, kūryba, meilė, stiprybė, kurią atrandame tik tada, kai drįstame išdrįsti.
Baimė – ne priešas. Tai kelrodis.
Dažnai manome, kad jei jaučiame baimę, vadinasi, kažką darome ne taip. Bet iš tiesų – baimė dažnai rodo kryptį, kur slypi mūsų augimas.
Jei nieko nebijai – greičiausiai darai tai, ką jau seniai išmokai.
Bet kai širdis spurda, delnai prakaituoja, o mintys abejoja – vadinasi, artėji prie naujos versijos savęs.
Drąsa – tai ne baimės nebuvimas.
Drąsa – tai gebėjimas veikti net tada, kai bijai.
Rizika – tai kvietimas gyventi plačiau.
Be rizikos – nėra svajonių įgyvendinimo.
Be rizikos – nėra tikros meilės.
Be rizikos – nėra laisvės.
Kai rizikuoji – Tu sakai Visatai: „Aš pasitikiu. Aš pasiruošusi augti. Aš noriu gyventi tikrą gyvenimą, ne tik išgyventi.“
Ir taip, bus klaidų. Bus nesėkmių. Bus baimių.
Bet kiekvienas žingsnis iš komforto zonos – tai žingsnis arčiau Tavęs tikrosios. Tos, kuri kvėpuoja pilnais plaučiais, kuri myli, kuria, atranda, jaučia.
Leisk sau bijoti. Leisk sau nežinoti. Leisk sau pradėti iš naujo.
Bet svarbiausia – leisk sau žengti.
Vieną mažą žingsnį.
Į naują, drąsesnį, tikresnį gyvenimą.
Ten, kur Tu – ne tik saugi, bet ir gyva.
