Albertas Skurvydas
Kelios populiariausios “nesąmonės” tarp sporto ir fizinio aktyvumo gerbėjų!
Pirmoji “nesąmonė” – manymas, kad kitą dieną po treniruotės raumuo skauda dėl laktato nepasišalinimo iš raumenų (primenu, kad iš raumenų laktatas pasišalina per 30-60 minučių, todėl kitą dieną raumenys skauda ne dėl laktato, bet dėl uždegiminių procesų).
Antroji “nesąmonė” – manymas, kad norint, kad kitą dieną po treniruočių raumuo neskaudėtų būtina po treniruočių atlikti tempimo pratimus (ne tempimo pratimai, bet raumenų vėsinimas po krūvio sumažina kitos dienos raumenų skausmą).
Trečioji “nesąmonė” – manymas, kad kuo sunkesnės treniruotės, tuo geresnis sportinis rezultatas (primenu, kad jau seniai nustatyta, kad ne didžiausi, bet optimalūs krūviai – nei per dideli, nei per maži – geriausiai treniruoja organizmą).
Ketvirtoji “nesąmonė” – manymas, kad vaikų per treniruotes nereikia pagirti ir pasididžiuoti jais, nes tai gali juos “išlepinti” (primenu, kad aiškiai nustatyta, kad jei nebus vaikams atpildo, paskatinimo, tai labai sumažės jų treniruotumo tempai).
Penktoji “nesąmonė” – manymas, kad treniruotės turi būti labai “rimtos”, jokio juoko, džiaugsmo, tik kantrus darbas (primenu, juokas, džiaugsmas, pozityvios emocijos daug labiau padina treniruočių efektyvumą, nei vien tik “spaudimas ir spaudimas”).
Šeštoji “nesąmonė” – manymas, kad yra viena ideali tam tikro judesio atlikimo technika, kurios visi vienodai turim mokytis (primenu, kad jau seniai įrodyta, kad kiekvienas sportininkas turi ieškoti jam labiausiai tinkamos technikos, nes idealios tiesiog nėra).
Septintoji “nesąmonė” – vaikus judesių reikia mokyti palengvintomis standartinėmis sąlygomis (tai yra netiesa, nes visi naujausi tyrimai rodo, kad norint išmokti ilgam ir plačiai pritaikyti judesius įvairiose sąlygose, daug geriau yra mokyti ne standartinėse, bet kintančiose sąlygose).
Aštuntoji “nesąmonė” – manymas, kad norint, pvz., nuo pilvo ar šlaunų numesti nereikalingus riebalus, reikia tas kūno dalis apvynioti “keliomis antklodėmis” (tai yra netiesa, riebalams tai tik juoką sukels, nes ne tai nėra jokia priežastis jiems mažėti).
Devintoji “nesąmonė” – manymas, kad vien tik fiziniu aktyvumu galima numesti nereikalingus riebalus, t.y. valgyk ką tik nori ir kiek tik nori, bet svarbu daug judėk ir numesi svorį (tai didelė klaida, nes mitybos įtaka svorio sumažinimui yra daug didesnė, nei fizinis aktyvumas).
Dešimtoji “nesąmonė” – jėgos pratimai sulėtina vaikų augimo tempus (jau seniai įrodyta, kad tai yra netiesa, labai didelė netiesa).
Vienuoliktoji “nesąmonė” – manymas, kad jei “aš visią dieną esu ant kojų, tai man nereikia atlikti fizinių pratimų, kuriuos rekomenduoja viso įtakingiausisos sporto ir medicinos mokslų organizacijos (tai labai grubi klaida, dėl kurios daugybė žmonių turi problemų dėl lėtinio ligų didėjimo tempų).
Dvyliktoji “nesąmonė” – jei man >60 metų, tai man jau vėlu pradėti judėti (nuo vaikystės iki žilos senatvės rekomeduojama sistemingai judėti, nes tai yra daug kartų geriausi sveikatai ir savijautai, nei fizinis pasyvumas).
Tryliktoji “nesąmonė” – manymas, kad moterims daug sunkiau galima ištreniruoti raumenų jėgą ir raumenų masę (ir ypač rankų), nei vyrams (tyrimai aiškiai rodo, kad santykinę raumenų jėgą ir raumenų masę moterys net labiau pagerina, nei vyrai; žinoma, vyrai turi pranašumą pagal absoliučias reikšmes).
Keturioliktoji “nesąmonė” – manymas, kad kuo didesnė raumenų jėga ir kuo didesnė raumenų masė, tuo greitesnis jo susitraukimas (tyrimai rodo priešingai – didelė raumenų jėga ir didelė raumenų masė mažina raumens susitraukimo maksimalų greitį).
Penkioliktoji “nesąmonė” – manymas, kad raumenų masei auginti reikia tik maisto, kuriame yra daug baltymų (naujausi tyrimai aiškiai rodo, kad jei nebus maiste pakankamai angliavandenių, tada ir raumenų masės augimo tempai sulėtės, nes angliavandeniai padeda transportuoti amino rūgštis iš kraujo į raumenines skaidas).
Šešioliktoji “nesąmonė” – manymas, kad visos super modernios ir madingos treniruočių metodikos (pvz., SIT, kalanetika, Pilates, TRX ir multifunkciniai diržai ir daugybė kitų) yra moksliškai pagrįstos ir jas galima labai gerai taikyti ištisus metus (daugybė madingų metodikų net nepradėtos moksliškai tikrinti, o žmonės jas taiko, kaip “super” ne dėl to, kad jos tokios yra, bet dėl “mados” ir geros reklamos; dar ateitis parodė kas yra kas).
Septynioliktoji “nesąmonė” – manymas, kad kuo daugiau šalyje yra olimpinių žaidynių ar pasaulio čempionatų nugalėtojų ir prizininkų, tuo geriau yra išvystytas toje šalyje sporto mokslas (primenu, kad sveikatinimo fizinis aktyvumas ir pratimų medicina pasaulyje yra labiau pasiekęs moksle, nei didelio meistriškumo sportininkų rengimo mokslas; todėl sporto plačiąja prasme mokslo geriausias šalies indikatorius yra žmonių fizinis aktyvumas ir jų sveikata per fizinį aktyvumą, o ne olimpinių čempionų skaičius; gal kada nors ir olimpiečių rengimo mokslas pasieks tokias aukštumas, kaip “exercise is medicine”, bet dabar dar labai atsilieka).
Aštuonioliktoji “nesąmonė” – manymas, kad Lietuvos elitinių sportininkų rengimas yra valdomas pagal šiuolaikinio mokslo tendencijas (tik primenu, kad nėra ir nebuvo sistemingo sportininkų būsenos testavimo, išskyrus spontaniškus sportininkų testavimus, nebuvo krūvio individualizavimo pagal skrupulingus medicininius, pichologinius ir biomechaninius tyrimus; Lietuvos sportininkų pasiekimai = talentingas ir valingas sportininkas+protingas ir labai darbštus treneris; žinoma, jei dar padėtų šiuolaikinis mokslas, sporto fiziologijos, sporto medicinos, sporto biomechanikos, sporto genetikos, sporto biochemijos, sporto psichologijos ir kitų, tada ir treneriui, ir sportininkui būtų milžiniška nauda/pagalba; manau, kad kada nors ir mokslas padės daugiau ir realiau, o ne tik epizodiškai/gaivališkai ir “vaidybiškai”).
