Loading

Skambinkite

+37060018313

„SANTAKA“ / 2023-05-11 17:09

Per ilgus dešimtmečius besitęsiančią karjerą Vytautas Paunksnis yra laimėjęs nesuskaičiuojamą kiekį apdovanojimų.

 

Andrius GRYGELAITIS

Čyčkų kaime gyvenančiam Vytautui Paunksniui futbolas jau seniai yra tapęs gyvenimo būdu. Vyras ir pats vis dar žaidžia šį žaidimą, jo paslapčių moko ir jaunąją kartą. Neseniai kraštietis grįžo iš Portugalijoje vykusio Europos čempionato.

Nesėkmės labiau įsimena

Daugiau nei prieš 50 metų futbolą žaisti pradėjęs V. Paunksnis tai daro iki šiol. Vien pernai įvairiose šalies lygose ir čempionatuose jis atstovavo net septynioms komandoms, dar keletą treniravo.

„Buvau stambiausias vaikas kieme, tad bendraamžiai nuo pat pradžių mane pastatė į vartus ir liepė juos ginti. Galima sakyti, kad iš vartų taip niekada ir nebuvau išėjęs“, – juokėsi V. Paunksnis.

Pradėjęs sportuoti jis labai greitai tobulėjo. Sulaukęs 14 metų Vytautas jau pradėjo rungtyniauti tarp suaugusiųjų. Būdavo, kad per dieną už skirtingų amžiaus grupių komandas jam tekdavo sužaisti net po trejas rungtynes.

Per savo karjerą Čyčkų kaimo gyventojas atstovavo Vilkaviškio, Panevėžio ir Marijampolės klubams, gynė Lietuvos rinktinės vartus. Daugybę pačių įvairiausių apdovanojimų aikštėje iškovojęs futbolo entuziastas tikino, kad nepaisant džiugių pergalingų akimirkų, labiausiai įsiminė tos, kurios baigėsi nesėkmingai. Visgi jų pasitaikė ne tiek ir daug.

„Per karjerą būta ir skaudžių traumų, ir dėl mano kaltės pralaimėtų rungtynių. Nepaisant visko, nesėkmės užgrūdino. Apskritai, vartininkas turi būti bebaimis. Toks iki šiol ir stengiuosi išlikti. Bene smagiausi laikai buvo, kai su Vilkaviškio komanda patekome į aukščiausią šalies futbolo lygą. Kadangi sportininkams išvykti iš šalies tais laikais praktiškai būdavo neįmanoma, tad teko varžytis su pačiais geriausiais tuometiniais žaidėjais. Mus treniravo Vytautas Krukauskas. Iš pradžių rezultatai nedžiugino, tačiau vėliau mūsų lygis pamažu kilo“, – prisiminė V. Paunksnis.

Pergalingas debiutas

2000-aisiais Čyčkų kaimo gyventojas pradėjo trenerio karjerą. Būtent tada buvęs Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas, dabar jau į amžinybę išėjęs Rolandas Lipinas, pasiūlė V. Paunksniui treniruoti antroje šalies lygoje debiutuoti besiruošusią Vilkaviškio komandą.

„Ta ekipa buvo fantastiška. Joje žaidė tokie vilkaviškiečiai kaip Gintaras Čibirka, Šarūnas Litvinas ar Robertas Chmieliauskas. Jau debiutiniame sezone iškovojome bronzos medalius! Iki šiol puikiai pamenu lemiamą susitikimą su Kaišiadorių futbolininkais. Jiems tąkart būtų užtekę lygiųjų, o mums reikėjo tik pergalės. Po pirmojo kėlinio atsilikinėjome 0:2, o antrojo kėlinio pradžioje praleidome dar ir trečiąjį įvartį. Tuomet nusprendėme sumažinti gynėjų skaičių ir visą dėmesį koncentruoti į varžovų vartų puolimą. Galiausiai rungtynes pavyko laimėti 6:3“, – prisiminė pašnekovas.

Buvau sau pasakęs, kad jeigu išgyvensiu šį čempionatą, gyvensiu dar labai ilgai.

Bandė atsikratyti

Kurį laiką V. Paunksnis treniravo tik vaikinus. 2009-ųjų pabaigoje į vieną iš jo vedamų treniruočių atėjo keletas merginų ir paprašė jas taip pat pamokyti futbolo paslapčių. Vyras iš pradžių nenorėjo to daryti, todėl iškėlė sąlygą – surasti bent dešimties merginų grupę, kuri norėtų reguliariai lankyti treniruotes. Jis buvo šventai įsitikinęs, kad to padaryti nepavyks.

„Mano nuostabai, per vieną iš treniruočių pamačiau atžygiuojantį būrį merginų. Neturėjau kur dėtis, privalėjau laikytis duoto pažado. Dar kurį laiką tikėjausi tų merginų atsikratyti. Aišku, šito joms nesakiau. Per treniruotes atlikdavome itin sunkius pratimus, už nusižengimus taikydavau gana griežtas bausmes. Visgi tai nė kiek nepadėjo. Galiausiai supratau, kad nieko nebus ir turėsiu tęsti treniruotes. Kurį laiką konsultavausi su Lietuvos sporto universitete dirbančia psichologe Jolanta Tilindienė. Ji man labai padėjo perprasti merginų pasąmonę“, – pasakojo V. Paunksnis.

Jis juokavo, kad vos pradėjęs žaisti vartininko pozicijoje galvojo, jog tai pats sunkiausias darbas. Vėliau, tapęs vaikinų treneriu, Vytautas pakeitė nuomonę, nes pamatė, kad būti atsakingu už komandą yra daug sunkiau, nei joje žaisti. Galiausiai pradėjęs treniruoti merginas vyras suprato, jog rasti bendrą kalbą su priešingos lyties atstovėmis yra dar sudėtingesnė užduotis.

Pirmą kartą gyvenime

Šių metų pradžioje Vytautas Paunksnis pradėjo treniruoti Marijampolės futbolo centro komandą „Sūduvos močiutės“. Neseniai su šia ekipa treneris dalyvavo Portugalijoje vykusiame Europos čempionate. Pati šalis Vytautui pasirodė įspūdinga – graži gamta, o futbolas žaidžiamas kone kiekviename laisvame žemės plote. Vis tik pats čempionatas vyrui paliko dvejopų įspūdžių.

„Vykdami į čempionatą manėme, kad jis bus skirtas tiek vyrams, tiek moterims. Jau Portugalijoje mus informavo, kad tai – Europos vyrų čempionatas, kuriame dalyviams buvo draudžiama bėgioti. Aišku, žaisti jame galėjo ir moterys, tačiau akivaizdu, kad konkuruoti su kitomis komandomis mums buvo labai sunku. Sužaidėme devynerias rungtynes. Gyniau komandos vartus. Sunku apsakyti, kiek varžovų smūgių teko atlaikyti. Tokių sunkių rungtynių turbūt gyvenime nesu turėjęs. Net buvau sau pasakęs, kad jeigu išgyvensiu šį čempionatą, gyvensiu labai ilgai“, – juokėsi pašnekovas.

Nepaisant to, kad atsikvėpti rungtynėse nebuvo kada, V. Paunksnis iš varžovų, sirgalių ir teisėjų sulaukė daugybės aplodismentų, palaikymo šūksnių, net apkabinimų ir bučinių. Nieko panašaus jis iki šiol nebuvo patyręs. Kraštietis Portugalijoje buvo didžiausia mūsų šalies atstovų žvaigždė.

Nepaisant daugybės įspūdžių, pats V. Paunksnis abejoja, ar dar kada ryšis treniruoti močiutes. Jo teigimu, šios moterys į žaidimą labiau žiūri kaip į pramogą, o pats kraštietis visuomet siekia profesionalumo.

Tikisi išvykti į pasaulio čempionatą

Tai nebuvo pirmasis Europos čempionatas, kuriame dalyvavo V. Paunksnis. Praėjusiais metais su Lietuvos rinktine jis varžėsi Lenkijoje vykusiame žmonių, turinčių tam tikras priklausomybes (lošėjų, alkoholikų, kompiuterinių žaidimų fanatikų ir pan.) čempionate. Ten lietuvaičiams sekėsi išties puikiai ir namo jie grįžo iškovoję bronzos medalius.

Jau šiais metais Jungtinėse Amerikos Valstijose vyks tokio paties tipo pasaulio čempionatas, į kurį Lietuvos rinktinė taip pat pakviesta. Pirminiame žaidėjų sąraše yra įtrauktas ir V. Paunksnis. Kartu su juo už Atlanto turėtų keliauti ir trenerio auklėtinė Dovilė Dockaitė, kuri dar visai neseniai gynė Čyčkų „Šešupės“ moterų komandos garbę.

Shopping Basket