„Būtum patylėjęs, būtum filosofu likęs“, – Arūnas Valinskas, 2025 m.
Tarpsezonio metu atgarsio sulaukė užsienyje žaidžiančių Lietuvos futbolininkų realus ir menamas pasirodymas aikštėje draugiškose rungtynėse prieš rusų klubus. Normalu ar amoralu?
„Sveiks Valio“ nesiima teisti lietuvių pasirinkimo žaisti prieš rusiškus klubus – tai subtilus, asmeninis kiekvieno klausimas. Mūsų dėmesį labiau patraukė geriausios Lietuvos futbolo tinklalaidės nominaciją laimėjusio „Padkasto“ ne pirmas išstojimas su klasikiniais pezalais „yra dvi pusės“, „ne viskas taip vienareikšmiška“ ir „yra kitokia nuomonė“.
Visą tiradą, kad Ukrainoje „ne viskas taip vienareikšmiška“ išvėmė dar praėjusią vasarą „Padkaste“ viešėjęs Lietuvos rinktinės futbolininkas Modestas Vorobjovas, o laidos vedėjai tik pritariamai linkčiojo galvas.
Naujausiame tinklalaidės epizode, aptariant lietuvių žaidimą draugiškose rungtynėse prieš rusų klubus (nuoroda – komentaruose) pasisakė Arūnas Klimavičius ir kiti jo kolegos.
Kovo 4-osios epizode Profesionalių futbolininkų asociacijos vadovas pareiškė, kad tai darančių žaidėjų viešas smerkimas tėra skambių antraščių paieškos ir žurnalistų bandymas pademonstruoti, kad jie kažką dirba.
Ukrainoje karui vykstant jau daugiau nei 3 metus, pats A. Klimavičius mėgėjų turnyruose smagiai laiką leidžia atvirai prorusiško (futbolo) agento Valerijaus Mižigurskio įsteigtoje ir globojamoje komandoje (MV Team), tačiau pats apie tai patogiai nutyli.
- Klimavičius tikina, kad netgi renkant Seimą balsai procentaliai pasiskirsto pagal pažiūras, netgi prezidento rinkimuose 10 proc. gavo kai kas (suprask – vata Eduardas Vaitkus). A. Klimavičiaus manymu, 20 žmonių grupėje nebūtinai visi galvos taip, kaip tokius straipsnius rašantis žmogus. A. Klimavičaus įsitikinimu, kiekvienas turi savo nuomonę.
Čia teisingai. Mes irgi turime nuomonę. „Sveiks Valio“ mano, kad tokie ir panašūs A. Klimavičiaus pasisakymai, žaidimai V. Mižigurskio globojamoje aplinkoje indikuoja apie galimai prorusišką PFA vadovo požiūrį ir nusistatymą.
Vienas „Padkasto“ vedėjų Jaroslav Michalkevič daro prielaidą, kad atsisakymas išeiti žaisti tokiose rungtynėse užtrauktų trenerio nemalonę ir ilgam nublokštų į atsarginių suolo galą. J. Michalkevič pateikia „geležinį“ pavyzdį: „Pyunik“ žaidėjas ukrainietis Antonas Bratkovas atsisakė draugiškose rungtynėse žaisti prieš rusus ir „nuo to laiko komandoje nesužaidė nė vienos minutės“. „Nesužaidė nė vienos minutės“ realiame pasaulyje atrodo kiek kitaip – A. Bratkovas praleido dvejas Armėnijos čempionato rungtynes, o kovo 5-ąją vykusiose Armėnijos taurės rungtynėse vėl žaidė starto sudėtyje visas 90 minučių. „Gal kažkam atrodys: ai čia mes čia giname savo draugelius ar kažką“, – ironizuoja J. Michalkevič. Jarai, panašiai ir atrodo. Bičiulystės ir draugystės su sportininkais žurnalistikoje (šiuo konkrečiu atveju – podkastų kultūroje) visada buvo konkreti „Raudona vėliava“, nes vardan gerų santykių retas išdrįs „parodyti kiaušus“ ir pasakyti aštresnį žodį. Panašiai gimsta mitai apie „legendinį Vėževičių“ ar „puikų trenerį Dovydą Lastauską“.
Nerijus Valskis viską apibendrina taip: „Mes visi prieš tą karą.“
Prieš karą turbūt ir pats V. Mižigurskis, nes jam nuo karo pradžios pasunkėjo kelionių į Maskvą planavimas. Pasakyti „Mes visi prieš TĄ karą“ labai patogu. Nereikia pasirinkti pusės, nereikia išreikšti paramos užpultai pusei ar pasmerkti agresoriaus.
Mes visi prieš TĄ karą…
Pabaigai – dar viena J. Michalkevič mintis: „Kartais, kai pradedi lįsti iš krašto ir ieškoti kažkokių radikalių, tai tu siūlai nežaisti tų 1 ar 2 rungtynių per sukąstus dantis ir tada pusei metų pasėdėti ant suolo, ar kažkas tokio? Tai čia logiškiausias atsakymas ane? <…> Nereikia į tokias demencijas lįsti ir reikia išlaikyti tokį objektyvumą žaidėjų atžvilgiu, kurie yra samdomi darbuotojai. Pvz., ir jūs ir mes savo darbuose gal ne visą laiką sutinki su vadovo mintim, užduotim, bet jeigu reikia – eini ir darai.“
WTF?!?
Kalbos apie kai kurių rinktinės futbolininkų prorusišką „ne viskas taip vienareikšmiška“ požiūrį jau tampa vieša paslaptimi. Ką mes esame linkę paaukoti dėl savo principų? Prasidėjus karui, krepšininkas Marius Grigonis ir treneris Kazys Maksvytis nusitraukė savo kontraktus su rusais. Rokas Giedraitis praėjusią vasarą atsisakė keliauti į rusišką krepšinio turnyrą. Funkcinio sporto atstovė Körnelija Düdaitė irgi turėjo, ką paaukoti. Nemaža dalis mūsų futbolininkų verda vienoje socialinėje grupėje – vidutines ir aukštesnes pajamas gaunančių, bet menko išsilavinimo, nesugebančių pademonstruoti savo principų netgi viešais pareiškimais, jau nekalbant apie veiksmus. Čia irgi ne faktas, o tik nuomonė, nes nuomonę gali turėti visi.