Lenkijos futbolo federacija pirmosiomis Rusijos agresijos Ukrainoje dienomis nesidairė nei į UEFA, nei į FIFA, nei į savo šalies institucijas.
Šalies futbolo federacijos prezidentas viešai pareiškė, kad lenkai nežais prieš Rusiją atrankoje į pasaulio futbolo čempionatą. Tokiam pareiškimui vieningai ir viešai pritarė rinktinės žaidėjai.
Ant vienos svarstyklių lėkštės buvo pastatyta grėsmė netekti vietos pasaulio čempionate, FIFA sankcijos, finansiniai nuostoliai. Ant kitos lėkštės – tvirtas stuburas, nuomonės turėjimas ir apsisprendimas neturėti reikalų su agresoriais. Lenkų pavyzdžiu pasekė ir kitos valstybės.
Vakar LFF pareiškė, jog salės futbolo rinktinė sužais dvejas rungtynes su Baltarusija. Pranešimą sekė eilė pasiteisinimų: atsisakymo žaisti atveju gresia UEFA drausminės nuobaudos, Baltarusijai UEFA leidžia žaisti ne namų arenose, o ir Lietuvos valdžia nėra priėmusi reikiamų teisės aktų – rekomendacijų federacijai nepakanka. Kitais žodžiais – trūksta popierėlio, kuriuo federacija galėtų prisidengti.
LFF funkcionieriai ne pirmą kartą demonstruoja absoliutų nugebėjimą elgtis bent su minimaliu ryžtu bei principingumu. Kartais tas negebėjimas ima panašėti į flirtą su nešvariais pinigais: LFF yra viešai melavusi, jog UEFA jiems liepė drausti Baltarusijos istorines vėliavas stadione (plačiau komentare). Palankumą Baltarusijai galbūt lėmė Arūno Pukelio verslas toje šalyje. Taip pat A lygos prezidentas, Riterių klubo savininkas ir LFF Vykdomojo komiteto narys Ivanas Nevoina yra prisistatęs kaip naftos produktais iš Baltarusijos ir Rusijos prekiaujantis verslininkas ir bent jau viešai šių sąsajų neišsižadėjęs.
Tad LFF šiuo sprendimu lieka ištikima sau: nemaišykime sporto su „voina“ ir išvis – Baltarusijoje dabar „nevoina“ o tik pratybos.
Norisi priminti LFF darbuotojams ir vadovams, Lietuvos piliečiams, kad ši šalis sąmoningai organizuoja pabėgėlių srautus per Lietuvos sieną. Ši šalis grasinimais nuleidžia lėktuvus su Lietuvos piliečiais keliaujančius į Lietuvos sostinę, ši šalis aktyviai padeda vykdyti agresiją prieš Ukrainą ir mūsų šalyje veikianti Baltarusijos opozicija prašo nerungtyniauti prieš Baltarusijos komandas.
Ką gi buvo galima daryti kitaip? Atsisakyti žaisti ne LFF „konkolams“, tai jau visi suprantame, bet gal buvo galima bent jau pasiekti tai, kad Lietuva, kaip ir Ukraina, tiesiog negalėtų žaisti viena prieš kitą UEFA rinktinių ir klubinio futbolo varžybose.
Lukas Balandis / BNS nuotrauka
