Albertas Skurvydas
1) Greitųjų raumeninių skaidulų – ypač IIX tipo – treniravimas ir išlaikymas yra subtilus ir jautrus procesas, priklausantis ne tik nuo fizinio krūvio, bet pirmiausia nuo tinkamo poilsio, hormoninės būklės ir net emocinės sveikatos. Viena svarbiausių mokslu pagrįstų išvadų yra ta, kad poilsis – tai ne pasyvus laukimas, o aktyvus genetinis mechanizmas, kurio metu „įsijungia“ greitųjų baltymų (pvz., miozino) sintezės genai. Tyrimai rodo, kad fizinio krūvio metu šie genai yra slopinami, o jų raiška atsigauna tik išnykus metaboliniam stresui. Būtent tada, po kokybiško poilsio, sportininkai dažnai pastebi pagerėjusį šuolio aukštį, sprogstamosios jėgos išvystymą ar judesių greitį – ir tai nėra atsitiktinumas, o molekulinės fiziologijos pasekmė.
2) Kita svarbi įžvalga – ilgalaikės ištvermės treniruotės be poilsio sukelia greitųjų skaidulų transformaciją į lėtesnes formas. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad be dviejų dienų poilsio per savaitę ar mikrociklą net ir genetiškai „greiti“ sportininkai patiria IIX → IIA → I tipo skaidulų perėjimą. Tai tiesiogiai susiję su greičio ir šuolių rezultatų blogėjimu, atsispyrimo laiko pailgėjimu ir bendra „sulėtėjimo“ būsena. Taigi vien fizinio krūvio nepakanka – greitumui išsaugoti būtinas struktūrizuotas impulsinis krūvis, poilsio periodai ir krūvio variacija. Be to, pervargimas ar per didelis ištvermės dominavimas treniruotėse be atstatymo fazės gali negrįžtamai pažeisti greitųjų motorinių vienetų funkciją.
3) Trečioji – ir bene dažniausiai pamirštama – išvada susijusi su psichologine būsena ir jos poveikiu raumenų greitumui. Ilgalaikis stresas, nerimas, konkurencinė baimė ar net per didelis spaudimas (ypač tarp jaunimo) gali sumažinti greitųjų skaidulų aktyvavimą net 20–30 %. Tyrimai rodo, kad hormonai, tokie kaip kortizolis, ne tik mažina IIX skaidulų metabolinį atsaką, bet ir sutrikdo nervinių impulsų sinchronizaciją. Priešingai – džiaugsmas, pasitikėjimas, žaidybinė aplinka ir pozityvus vidinis tonusas reikšmingai gerina greitųjų motorinių vienetų įdarbinimą. Tai reiškia, kad greitis – tai ne tik raumens, bet ir galvos smegenų produktas: prefrontalinė žievė, dėmesio valdymas ir emocinė reguliacija lemia, ar sportininkas sugebės išnaudoti savo potencialą.
Apibendrinant, greitųjų raumenų skaidulų išsaugojimas ir tobulinimas priklauso nuo balanso tarp krūvio, poilsio, emocinės pusiausvyros ir pažintinio stimulo. Tik šis balansas leidžia visapusiškai aktyvuoti sprogstamosios jėgos rezervus, ypač sportuose, kur lemia milisekundės.
 |
|
