Trys išvados apie pirties naudą organizmo sveikatai ir darbingumui! Mūsų LMT laimėtas tyrimo projektas apie pirties fiziologines ir psichologines naudas organizmui jau pasiekė didžiausią greitį – tiriame visu pajėgumu! Labai dėkingas visiems tiriamiesiems, kurie sutiko prisidėti prie mokslo plėtros. Ačiū labai! Tuo pačiu ir tris išvadas apie pirties naudas pateikiu. Jų toliau bus daug daugiau.
Elitinėje sporto praktikoje sauna ir kontrastinė terapija (karščio ir šalčio kaitaliojimas) seniai nebėra laikomi tik malonumo ar atsipalaidavimo priemonėmis. Tai – strategiškai taikomos intervencijos, turinčios gilų fiziologinį poveikį sportininko organizmui. Pirmoji esminė išvada – sauna tampa mokslu pagrįstu biologinio atsistatymo įrankiu. Jos poveikis pasireiškia pagerėjusia kraujotaka, raumenų baltymų sinteze, sumažėjusiu skausmu bei didesne ištverme. Be to, šiluma aktyvina autonominę nervų sistemą ir gerina miego kokybę, kas itin svarbu centrinės nervų sistemos (CNS) regeneracijai. Reguliarus lankymasis saunoje (2–4 kartus per savaitę) po treniruočių ar varžybų ženkliai pagreitina atsistatymą, sumažina traumų riziką ir leidžia greičiau grįžti į aukštą darbingumo lygį.
Antroji svarbi išvada – sauna veikia kaip hormezės priemonė, treniruojanti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie streso ir didinti fiziologinį atsparumą. Šilumos šoko baltymai (HSP) apsaugo ląsteles nuo pažeidimų, skatina jų regeneraciją ir padeda išvengti neurodegeneracijos. Be to, šiluminis stresas skatina mitochondrijų biogenezę (daugėja energijos), kapiliarų formavimąsi (gerėja audinių aprūpinimas deguonimi), o tai ypač svarbu ištvermės sportuose. Nedidelis, bet kryptingai taikomas šilumos stresas formuoja fiziologinį atsparumą oksidaciniam ir šilumos stresui, o tai reiškia – efektyvesnę adaptaciją prie didelio sportinio krūvio.
Trečioji išvada – sauna yra galingas ilgalaikės sveikatos, hormoninės pusiausvyros ir ilgaamžiškumo palaikymo įrankis. Reguliarus jos naudojimas mažina infarkto riziką iki 50 %, didina arterijų elastingumą, aktyvina testosterono ir augimo hormono (GH) išsiskyrimą, gerina gliukozės metabolizmą ir insulino jautrumą. Tai padeda palaikyti optimalią kūno kompoziciją, efektyvesnį energijos naudojimą bei hormoninį balansą. Taip pat stiprinamas imunitetas, mažinamas uždegimas, gerinamos kognityvinės funkcijos, o per BDNF – skatinama neurogenezė ir psichologinis atsparumas.
