Berniukas iš inteligentiškos šeimos, žaisdamas kieme futbolą su kiemo vaikais, netyčia kamuoliu išdaužia langą. Iš sargo būdelės išlekia įtūžęs kiemsargis su šluota ir puola vaikytis berniuką, rėkdamas:
– Užmušiu, parazite!
Berniukas bėga ir galvoja:
– Kam man reikėjo to futbolo, kam aš išėjau į kiemą? Juk esu iš inteligentiškos šeimos, mėgstu skaityti protingas knygas… O dabar bėgu nuo kažkokio sargo su šluota… Jeigu gyvenčiau Kuboje, tai dabar kalbėčiausi su didžiuoju amerikiečių rašytoju Ernestu Hemingvėjumi…
Tuo metu didysis amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingvėjus sėdi purviname kubietiškame bare su stiklu romo ir mąsto:
– Viešpatie, ką aš čia veikiu?! Kaip čia šlykštu. Prakaituoti juodaodžiai, karštis, šiltas romas, purvas… Gyvenimas slysta iš rankų… Dabar galėčiau sėdėti Paryžiuje, su savo draugu, didžiuoju prancūzų rašytoju André Maurois, gerti absentą Monmartro kavinėje, grožėtis Eifelio bokštu ir kalbėtis apie literatūrą…
Tuo metu didysis prancūzų rašytojas André Maurois sėdi Monmartro kavinėje, geria pigų vyną ir galvoja:
– Velniop tą Paryžių… Paleistuvės, lipnūs staliukai, begalinis, įkyrus šansonas… Tas bjaurus Eifelio bokštas, purvinos gatvės ir smarvė… O juk galėčiau dabar sėdėti Maskvoje su didžiuoju rusų rašytoju Andrejumi Platonovu, gerti degtinę ir kalbėtis apie literatūrą…
Tuo metu Maskvoje didysis rusų rašytojas Andrejus Platonovas, mojuodamas šluota, bėga per kiemą ir šaukia:
– Užmušiu, parazite!
